Prašydamas jus ir mane atgailauti, Jėzus kviečia mus pakeisti mintį, žinojimą, dvasią, net kvėpavimą. Jis prašo mūsų pakeisti tai, kaip mylime, galvojame, tarnaujame, leidžiame laiką, elgiamės su žmona, mokome savo vaikus, net kaip rūpinamės savo kūnu. Niekas taip neišlaisvina, netaurina ir nėra taip svarbu asmeninei pažangai kaip reguliarus, kasdienis dėmesys atgailai. Atgaila nėra įvykis; tai procesas. Tai raktas į laimę ir proto ramybę. Sujungta su tikėjimu, atgaila padaro mums prieinamą Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galią.

„Galime elgtis geriau ir būti geresni“, 2019 m. balandžio visuotinė konferencija

Jėzaus Kristaus Evangelija ragina mus pasikeisti. Jos dažniausias raginimas yra „atgailauk“, o atgaila reiškia atsisakymą visų mūsų poelgių – asmeninių, šeimos, etninių ir nacionalinių – kurie prieštarauja Dievo įsakymams. Evangelijos tikslas yra transformuoti paprastas būtybes į celestialinius piliečius, o tai reikalauja pasikeitimo. […]

Jėzus įsakė mums mylėti vienas kitą, ir mes parodome šią meilę tarnyste vienas kitam. Mums taip pat įsakyta mylėti Dievą, ir mes rodome šią meilę nuolat atgailaudami ir laikydamiesi Jo įsakymų (žr. Jono 14:15). O atgaila tai ne tik nuodėmių atsisakymas. Platesne reikšme ji reikalauja keistis, atsisakyti savo tradicijų, kurios prieštarauja Dievo įsakymams. Tapę Jėzaus Kristaus evangelijos kultūros dalyviais, esame „šventųjų bendrapiliečiai ir Dievo namiškiai“ (Efeziečiams 2:19).

„Atgailauti ir keistis“, 2003 m. spalio visuotinė konferencija

Didesnio šventumo neįgysite vien jo paprašę. Jį įgysite darydami tai, ko Dievui reikia jums pakeisti.

„Šventumas ir laimės planas“, 2019 m. spalio visuotinė konferencija

Our willingness to repent shows our gratitude for God's gift and for the Savior's love and sacrifice on our behalf. Commandments and priesthood covenants provide a test of faith, obedience, and love for God and Jesus Christ, but even more importantly, they offer an opportunity to experience love from God and to receive a full measure of joy both in this life and in the life to come. …

Remember: the heavens will not be filled with those who never made mistakes but with those who recognized that they were off course and who corrected their ways to get back in the light of gospel truth.

The more we treasure the words of the prophets and apply them, the better we will recognize when we are drifting off course—even if only by a matter of a few degrees.

„Tik keliais laipsniais“, 2008 m. balandžio visuotinė konferencija

Kvietimas atgailauti retai yra sakomas drausminančiu balsu. Greičiausiai tai su meile tariamas prašymas apsisukti ir vėl atsigręžti į Dievą. Tai mylinčio Tėvo ir Jo Viengimio Sūnaus kvietimas būti daugiau nei tie, kas esame, siekti aukštesnio gyvenimo kelio, keistis ir pajusti per įsakymų laikymąsi ateinančią laimę. Būdami Kristaus mokiniai, mes džiaugiamės palaima atgailauti ir pajusti gauto atleidimo džiaugsmą. Tai tampa mūsų esybės dalimi, formuojančia tai, kaip mąstome ir jaučiame. […]

Tačiau daugumai atgailavimas yra tylus ir gana asmeninis dalykas, kiekvieną dieną siekiant Viešpaties pagalbos, kad būtų galima atlikti reikiamus pakeitimus.

Daugumai atgaila greičiau yra kelionė nei vienkartinis įvykis. Atgailauti nėra lengva. Keistis yra sunku. Tam reikia bėgti prieš vėją, plaukti prieš srovę. Jėzus pasakė: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada savęs, teima savo kryžių ir teseka manimi.“ Atgailauti reiškia nusisukti nuo tokių blogybių kaip nesąžiningumas, išdidumas, pyktis ir netyros mintys ir atsisukti į tokias dorybes kaip geranoriškumas, nesavanaudiškumas, kantrybė ir dvasingumas. Tai reiškia vėl atsisukti į Dievą. […]

Atgaila ne tik pakeičia mus, bet ir laimina mūsų šeimas bei tuos, kuriuos mylime. Jei teisiai atgailaujame, Viešpaties nustatytu laiku, ištiestos Gelbėtojo rankos ne tik apglėbs mus, bet ir pasieks mūsų vaikų bei ainijos gyvenimus. Atgaila visada reiškia, kad priekyje laukia dar didesnė laimė.

„[Atgailaukite]… kad galėčiau jus išgydyti“, 2009 m. spalio visuotinė konferencija

Mūsų elgesio pakeitimas ir grįžimas į „teisingą kelią“ yra atgailos dalis, tačiau tik dalis. Tikroji atgaila taip pat apima mūsų širdžių ir valios atgręžimą į Dievą ir nuodėmės išsižadėjimą. Kaip yra paaiškinta Ezechielio knygoje, atgailauti reiškia nusigręžti nuo nuodėmės ir daryti, kas teisinga ir teisu, sugrąžinti užstatą ir laikytis gyvenimo nuostatų, nedarant pikta. […]

Tikroji atgaila reikalauja tikėjimo Viešpačiu Jėzumi Kristumi, tikėjimo, kad Jis gali pakeisti mus, tikėjimo, kad Jis gali mums atleisti, ir tikėjimo, kad Jis padės mums išvengti tolimesnių klaidų. Toks tikėjimas padaro Jo Apmokėjimą veiksmingą mūsų gyvenime. Kada mes, Gelbėtojui padedant, „po to suvokiame“ ir „apsisukame“, galime jausti Jo pažadų teikiamą viltį ir atleidimo džiaugsmą. Be Išpirkėjo, atgailai būdinga viltis ir džiaugsmas pranyktų ir atgaila taptų tik apgailėtinu elgsenos pakoregavimu. Bet panaudodami tikėjimą Juo atsigręžiame į Jo gebėjimą ir norą atleisti nuodėmę. […]

Užuot ieškoję pasiteisinimų, rinkimės atgailą. Per atgailą galime pagalvoti apie save, kaip palaidūnas tame palyginime, ir apmąstyti amžiną savo veiksmų svarbą. Kai suprantame, kaip mūsų nuodėmės gali paveikti mūsų amžinąją laimę, tampame ne tik tikrai atgailaujantys, bet taip pat stengiamės tapti geresni. […]

Tai, kad galime atgailauti, yra geroji Evangelijos žinia! Kaltė gali būti nušluota. Mes galime būti pripildyti džiaugsmo, gauti savo nuodėmių atleidimą ir turėti „sąžinės ramybę“. Galime būti išvaduoti iš nevilties jausmų ir nuodėmės vergovės. Galime būti pripildyti nuostabios Dievo šviesos ir „daugiau nebesikankinti“. Dėl mūsų Gelbėtojo atgaila ne tik įmanoma, bet ir džiugi.

„Atgaila – džiaugsmingas pasirinkimas“, 2016 m. spalio visuotinė konferencija