Misionieriai yra savanoriai, atidėję įprastą gyvenimą maždaug dvejiems metams, kad padėtų kitiems artėti prie Jėzaus Kristaus. Prieš išvykdami į misiją jie buvo studentai, įstaigų darbuotojai, sportininkai, knygų mėgėjai, muzikantai ir panašiai. Po šios tarnystės jie grįš namo baigti universitetą, dirbti, vaikščioti į pasimatymus, susituokti ir gyventi gana įprastą gyvenimą.

Jie atvyksta iš viso pasaulio. Neretai misionieriai tarnauja kitoje šalyje ir kalba ne savo kalba. Misionieriai tarnauja būdami jauni suaugusieji arba išėję į pensiją kaip vieniši asmenys ar poros. Kad ir koks būtų jų amžius, jie yra nuoširdūs – jie palieka namus ir šeimas kuriam laikui daryti tai, ko Jėzus mokė savo apaštalus: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (Morkaus 16:15).

Ne. Jėzaus Kristaus evangelija skirta visiems. Jis kviečia visus ateiti pas Jį „be pinigų ir be kainos“ (Izaijo 55:1). Iš tikrųjų misionieriai patys moka, kad galėtų susitikti su jumis, apmokėdami savo vykimą į misiją. Vietiniai Bažnyčios vadovai ir pamokas vedantys mokytojai taip pat negauna atlyginimo.

Pamaldų laikas Bažnyčioje įvairiose bendruomenėse skiriasi. Tačiau visada galite tikėtis vienos pagrindinės pamaldų dalies visiems, po kurios vyksta užsiėmimai vaikams, jaunimui ir suaugusiems.

Bendras susirinkimas vadinamas „sakramento susirinkimu“. Jame kas savaitę giedamos giesmės ir įvairūs Bažnyčios nariai sako maldas ir pamokslus (arba „kalbas“). Tačiau svarbiausia susirinkimo dalis yra tada, kai priimame sakramentą (panašų į Komuniją), kad atmintume Gelbėtoją.