Mormono Knyga yra įkvėptų Raštų knyga, skirta nurodyti mums gyvenimo kryptį ir susieti mus su Jėzumi. Iš kur atsirado jos pavadinimas? Prieš šimtus metų senovės Amerikoje pranašas, vardu Mormonas, sudarė metraštį apie savo žmones. Jie susidūrė su daugybe tokių pačių iššūkių kaip ir mes. Ir, kaip ir mes, jie rado stiprybės atsigręžę į Jėzų Kristų.

Mormono Knyga turi būti skaitoma kartu su Biblija, kaip dar vienas liudijimas apie Jėzų Kristų ir Jo, kaip pasaulio Gelbėtojo ir Išpirkėjo, dieviškąją misiją. Kartu Biblija ir Mormono Knyga padeda geriau suprasti didžią Dievo meilę mums visiems ir gali padėti mums priartėti prie Jo.

Mormono Knyga, kaip ir Biblija, liudija apie Jėzų Kristų. Svarbiausias Mormono Knygoje užrašytas įvykis yra Jėzaus Kristaus apsilankymas – įskaitant Jo mokymus ir tarnystę – pas tikinčiuosius senovės Amerikoje. Šis pasakojimas rodo, kad Dievas visiems savo vaikams suteikia tuos pačius palaiminimus ir galimybes ir kad Jo meilė neapsiriboja viena pasaulio dalimi. Kad ir kokia kalba kalbėtume, kad ir kaip atrodytume, Dievas mus myli ir nori, kad artėtume prie Jo.

Štai Mormono Knygoje pasakojamos epinės tūkstantmečio istorijos santrauka:

Iš esmės Mormono Knyga yra pasakojimas apie šeimą. Tos šeimos tėvas Lehis yra pranašas senovės Jeruzalėje. Sapne Dievas perspėja Lehį pasiimti savo šeimą ir palikti Jeruzalę, nes netrukus miestas ir jo gyventojai bus kitos tautos paimti nelaisvėn. Jie persikelia per vandenyną į Ameriką. Lamanas ir Lemuelis, vyriausi sūnūs, netiki, kad jų tėvas Lehis buvo įkvėptas. Jie nuolat skundžiasi. Jų jaunesnysis brolis Nefis yra kupinas tikėjimo. Dievas išsirenka Nefį vadovauti šeimai ir būti jos mokytoju.

Žmonės galiausiai pasidalija į dvi grupes – nefitus ir lamanitus. Šios grupės dažnai kariauja ir jų tikėjimas nuolat bandomas. Šis tikėjimas užpildo Mormono Knygos puslapius galingais pamokslais, pranašystėmis, gyvenimo pamokomis ir dvasiniais potyriais.

Po prisikėlimo Jeruzalėje Jėzus pasirodo žmonėms Amerikoje. Jis moko juos apie krikštą, atgailą ir atleidimą. Kis išgydo jų ligonius ir palaimina jų vaikus. Jis įkuria savo Bažnyčią. Kitaip nei Jeruzalėje, žmonės klauso Jėzaus. Vėliau jie taikiai gyvena šimtus metų. Laikui bėgant žmonės praranda tikėjimą, o pranašas, vardu Moronis, užkasa jų metraščius, kad išsaugotų juos ateities laikams ir žmonėms – mums! Džozefas Smitas buvo nukreiptas atrasti tuos metraščius ir Dievo galia išvertė Mormono Knygą. Jo mokymai šiandien stiprina tikėjimą Jėzumi Kristumi ir įkvepia milijonus žmonių.

Pamaldų laikas bažnyčioje įvairiose bendruomenėse skiriasi. Tačiau visada galite tikėtis vieno pagrindinio bendro garbinimo susirinkimo, po kurio vyksta užsiėmimai vaikams, jaunimui ir suaugusiems.

Tas bendras susirinkimas vadinamas „sakramento susirinkimu“. Į jį dažnai įtraukiamos giesmės, maldos ir pamokslai (vadinami „kalbomis“), kuriuos sako bažnyčios nariai. Tačiau svarbiausia susirinkimo dalis yra tada, kai priimame sakramentą (panašų į Komuniją), kad prisimintume Gelbėtoją.